Šokio terapija

Šokiai padeda atrasti fizinio centro, emocinio centro ir intelektualinio centro harmoniją. Dažnai besimokant šokti patiriami kitokios, platesnės, gyvesnės, nuostabesnės realybės blykstelėjimai.
Gurdžijevo sakraliniuose šokiuose egzistuoja trys žmogiškosios prigimties elementai: mūsų kūno judesiai, mūsų širdies ir mūsų proto judesiai. Šokių mokomasi tyloje.

Praktikuojant šiuos šokius, atsiranda gilesnis ryšys su kitais, mūsų planetoje atsiranda daugiau sąmoningos energijos, atrandame savo vidinio vyriškojo ir moteriškojo prado ryšį bei peržengiame trijų lygmenų – fizinio, emocinio bei intelektualinio – apribojimus. Tai būdas, padedantis atkuriame vidinę pusiausvyrą, pagarbą bei orumą, pagyvinti savo gyvenimą, suteikiant jam dėmesio ir sąmoningumo.

Šokiai žavi pratimų tikslumu ir keistu paprastumu. Judesiams būdingas nuolatinis kitimas ir netikėti sukrėtimai sudaro tiesioginį energijos perdavimo ryšį su centrais, esančiais kitapus proto. Jie reikalauja koordinacijos ir nepajudinamos koncentracijos. Jūs kuriate kūno, proto ir emocijų vienovę – vienovę čia ir dabar.
Šokiai yra gražūs, originalūs ir charizmatiški; tačiau jų grožis yra antraeilis prieš jų galią žadinti sąmoningumą. Pasinerk į šokį, stebėk ir patirk, kaip vidinės energijos jėgos vėl susivienija.
Šokiai yra kaip galinga priemonė augti. Sakralinių šokių praktika sukuria išskirtines sąlygas transformuoti kūną – mašiną į vietą, kur išminties, širdies ir veiksmo jėgos gali laisvai išsiplėsti, ugdant tam tikras dėmesio ir atsipalaidavimo savybes.
Praktikuodami šiuos šokius, mes savo svorio centrą perkeliame į stebėtoją. Iš judesių, emocijų ir minčių tėkmės į tą, kas visa tai regi.
Judesiai kviečia mus atgal į stebėtoją, o per tai – į ramumos, tylos ir vidinės ramybės uostą.
Toks yra vidinis procesas, vidinis dėmesio šokis. Tai mokymasis justi kūną iš vidaus. Ir šis kūno jutimas nušviečia mūsų buvimo visumą.
Šokiuose visada egzistuoja trys žmogiškosios prigimties elementai: mūsų kūno judesiai, mūsų širdies ir mūsų proto judesiai harmoningai perpinami vieni su kitais, sukuriant tam tikrą bendrą vibraciją.
Štai, dėl ko svarbus tų trijų komponentų buvimas:•    intelektualinė dalis dėl ypatingos dėmesio savybės, tačiau kartais ir dėl skaičiavimo, žodžių ar teiginių kartojimo;
•    emocinį komponentą gali sužadinti muzika, kuri sukurs tam tikrą vidinę būseną, o galbūt prisiminimai apie brolį ar seserį etc., ar patarimas pasinerti į tam tikrą jausmą;
•    judesių praktikavimas yra pusiausvyros ir harmonijos disciplina.

Intelektualinė disciplina, emocinė disciplina iškyla drauge su fizine disciplina.
Žodis „disciplina“ mūsų laikais labai dažnai suprantamas neteisingai. Tai paprasčiausiai reiškia „būti pasiruošus mokytis“, tai yra gilus įsisąmoninimas, kad neturėdamas kelrodžio, aš galiu klajoti aplink be galo…

Praktikuodami Gurdžijevo sakralinius šokius mes:
Atrandam gilų kontaktą su savo kūnu, jo totalumu.
Pajuntam ryšį su kitais – tikresnį ir esminį, kitapus mūsų dabartinių asmenybių.
Mūsų planetoje atsiranda daugiau sąmoningos energijos.
Sukuriami nauji neurologiniai ryšiai tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio.
Atrandame savo vidinio vyriškojo ir moteriškojo prado ryšį.
Sustipriname savo centrą, antistresinę apsaugą, išmokstame prisiminti save, kai dalyvaujame veiksme.
Peržengiame trijų lygmenų apribojimus: fizinio, emocinio, intelektualinio, ir tokiu būdu atkuriame vidinę pagarbą bei orumą.

Tyla: šokių mokomasi tyloje.

Praktikos skatina savistabą, nesusitapatinimą ir prabudusios sąmonės, nevaržomos sąlygotumų, paieškas.

Einant šiuo keliu galima:
Atverti aukštesnę buvimo kokybę ir didesnę energiją.
Išlavinti tris centrus, kurių vibracijos būtų tarpusavio harmonijoje.
Sukurti distanciją nuo savo emocijų, tačiau tuo pat metu gyventi aistringai ir totaliai.
Išvysti savo vidinę kovą tarp „Aš privalau“ ir „Aš negaliu“.
Atleisti sau už klaidas ir kūrybingai iš jų pasimokyti.
Dėl džiaugsmo, kurį tai suteikia.

Šokiai vadinami sakraliniais, nes jie yra naudojami siekiant išsaugoti ir perduoti didį žinojimą. Jie reprezentuoja tam tikrus dėsnius, kurie valdo visatą, o drauge ir žmonių gyvenimus.

Šokant vyksta vidinis šokančiųjų augimas.
Kiekvieną kūno pozą atitinka tam tikra vidinė būsena, o kiekvieną vidinę būseną atitinka tam tikra poza. Savo gyvenime mes turime tam tikrą kiekį įprastų judesių bei pozų, gana ribotą, palyginus su tuo neišmatuojamu kūno potencialu. Ir mes dažniausiai judame nesąmoningai. Nauja, neįprasta poza suteikia mums galimybę išvysti save kitaip, nei būna įmanoma įprastomis sąlygomis. Gurdžijevo sakraliniai šokiai sulaužo įprastą automatizmo ciklą, pasiūlydami neįprastus judesius bei jų sekas.

Stengiamės prisitaikyti prie vis greitėjančio gyvenimo tempo ir skubėdami dažnai pasijuntame išbarstę save po dalelę… o juk žmogui taip svarbu būti harmonijoje su savimi, su supančiu pasauliu, svarbu PRISIMINTI SAVE… ir daugiau orientuotis i judesio reikšmę ir svarbą mūsų gyvenime remiantis Gurdžijevo šokiais ir mokymu…

admin

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *